Jei automobilio kondicionierius nešaldo, dažniausiai priežastis yra viena iš penkių: sumažėjęs freono kiekis, sistemos nesandarumas, kompresoriaus gedimas, užsikimšęs kondensatorius arba užterštas salono filtras ir garintuvas. Šiame gide aptarsime pagrindinius gedimo požymius, penkis patikros žingsnius, kuriuos galima atlikti patiems per maždaug 10 minučių, ir svarbiausia – kaip suprasti, kada pakanka kondicionierių pildymo, o kada reikalingas remontas.
Automobilio kondicionavimo sistema yra uždaras kontūras ir veikia kitaip nei buitinis oro kondicionierius. Net techniškai tvarkinga sistema per metus gali netekti iki 10 proc. šaltnešio, todėl po kurio laiko jos vėsinimo efektyvumas natūraliai sumažėja. Reguliari automobilio kondicionieriaus priežiūra – pildymas kas 1–2 metus, dezinfekcija kartą per metus ir salono filtro keitimas maždaug kas 15 000 km – padeda anksčiau pastebėti problemas ir išvengti sudėtingesnių kompresoriaus, kondensatoriaus ar garintuvo gedimų.
Kodėl automobilio kondicionierius nešaldo?
Jei svarstote, kodėl nešaldo kondicionierius, dažniausiai atsakymo reikia ieškoti tarp penkių priežasčių: freono trūkumo, sistemos nesandarumo, kompresoriaus gedimo, kondensatoriaus problemų arba sutrikusio oro srauto. Kai kurie elektronikos gedimai nustatomi tik atliekant diagnostiką.
- Freono trūkumas. Net sandari kondicionavimo sistema ilgainiui gali prarasti dalį šaltnešio. Jo kiekiui sumažėjus, sistema vis dar veikia, tačiau oras iš grotelių tampa vis mažiau vėsus. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl kondicionierius nešaldo taip efektyviai kaip anksčiau.
- Sistemos nesandarumas. Jei freono kiekis sumažėja labai greitai, priežastis paprastai nebėra natūralus jo netekimas. Šaltnešis gali nutekėti pro pažeistas žarnas, jungčių sandariklius, kondensatorių ar kitus sistemos komponentus. Tokiu atveju vien pildymas problemos neišsprendžia.
- Kompresoriaus gedimas. Kompresorius užtikrina šaltnešio cirkuliaciją ir reikiamą slėgį sistemoje. Sugedus jo sankabai, guoliui ar pačiam kompresoriui, kondicionierius gali šaldyti silpnai arba visiškai nustoti veikti.
- Kondensatoriaus arba jo ventiliatoriaus problema. Automobilio priekyje esantis kondensatorius atiduoda sistemoje susikaupusią šilumą. Jį užteršus purvu, vabzdžiais ar pažeidus, šilumos mainai suprastėja. Panašūs požymiai atsiranda ir neveikiant kondensatoriaus ventiliatoriui.
- Užterštas salono filtras arba garintuvas. Stipriai užsikimšęs salono filtras sumažina oro srautą, todėl vairuotojui gali atrodyti, kad automobilio kondicionieriaus gedimai susiję su pačia šaldymo sistema. Ant garintuvo susikaupę nešvarumai taip pat mažina efektyvumą ir dažnai sukelia nemalonų kvapą.
Atskirą gedimų grupę sudaro slėgio daviklių, saugiklių, ventiliatorių ir valdymo elektronikos sutrikimai. Tokiais atvejais išorinė apžiūra dažnai nieko neparodo, todėl reikia diagnostinės įrangos.
Kiek freono kondicionierius netenka per metus?
Automobilio kondicionavimo sistema per metus gali natūraliai netekti iki 10 proc. freono. Nedidelis šaltnešio kiekis palaipsniui prasiskverbia pro guminių žarnų sieneles ir jungčių sandariklius, todėl po 1–2 metų vėsinimo galia gali pastebimai sumažėti.
Svarbiausia atskirti natūralų šaltnešio mažėjimą nuo nuotėkio. Jei kondicionierius buvo pripildytas ir vėl nustojo šaldyti po kelių savaičių ar kelių mėnesių, tikėtina, kad sistema yra nesandari. Tokiu atveju pakartotinis pildymas, nepašalinus nuotėkio, būtų tik laikinas sprendimas.
Ar kondicionierius gali veikti, bet nešaldyti?
Taip, kondicionierius gali veikti, tačiau nešaldyti. Ventiliatorius gali pūsti orą į saloną, nors sistemoje trūksta freono, kompresorius nesukuria reikiamo slėgio arba oro srautą riboja užterštas garintuvas ar filtras.
Jei kondicionierius pučia šiltą orą tiek stovint, tiek važiuojant, pirmiausia verta tikrinti šaltnešio kiekį ir kompresoriaus veikimą. Jei važiuojant oras tampa vėsesnis, tačiau stovint automobilio vietoje vėl sušyla, viena iš galimų priežasčių – neveikiantis kondensatoriaus ventiliatorius.
Todėl situacija, kai kondicionierius nešaldo, nors atrodo, kad veikia, nėra neįprasta. Ventiliacijos ir šaldymo funkcijos nėra tas pats, todėl veikiantis salono ventiliatorius dar nereiškia, kad tinkamai veikia visas kondicionavimo kontūras.
Kokie automobilio kondicionieriaus gedimų požymiai?
Dažniausi kondicionieriaus gedimai pasireiškia šešiais požymiais: silpnu vėsinimu, šiltu oru iš grotelių, nemaloniu kvapu, neįprastais kompresoriaus garsais, dažnu jo įsijungimu ir išsijungimu arba vandeniu automobilio salone.
Į šiuos požymius verta reaguoti kuo anksčiau, nes jų pobūdis gali padėti gana tiksliai nustatyti, kurioje sistemos dalyje slypi problema.
Svarbu nepainioti vandens automobilio salone ir po automobiliu. Veikiant kondicionieriui po automobiliu, dažniausiai keleivio pusėje, gali lašėti skaidrus vanduo – tai normaliai pašalinamas kondensatas, o ne sistemos gedimas.
Kaip veikia automobilio kondicionierius?
Norint suprasti, kaip veikia automobilio kondicionierius, svarbiausia žinoti, kad tai uždaras kontūras, kuriuo cirkuliuoja šaltnešis, dažnai vadinamas freonu. Kompresorius jį suspaudžia, kondensatorius atiduoda šilumą į aplinką, o garintuve šaltnešis sugeria šilumą iš į saloną pučiamo oro.
Veikimo grandinę galima apibūdinti taip:
kompresorius → kondensatorius → filtras-sausintuvas → išsiplėtimo elementas → garintuvas → kompresorius.
Kompresorius suspaudžia šaltnešį ir padidina jo slėgį. Tuomet jis patenka į automobilio priekyje esantį kondensatorių, kuriame atiduoda sukauptą šilumą. Toliau šaltnešis keliauja per filtrą-sausintuvą, padedantį surinkti sistemoje esančią drėgmę ir nešvarumus.
Garintuve sumažėjus šaltnešio slėgiui jis sugeria aplinkos šilumą. Salono ventiliatorius per šaltą garintuvo paviršių pučia orą, todėl pro ventiliacijos groteles į saloną patenka atvėsintas oras.
Senesniuose automobiliuose plačiai naudojamas R134a šaltnešis, o naujesniuose, ypač pagamintuose nuo maždaug 2017 m., dažniausiai sutinkamas R1234yf. Šių šaltnešių tarpusavyje maišyti negalima – sistemai turi būti naudojamas automobilio gamintojo nurodytas tipas.
Svarbu ir tai, kad automobilio oro kondicionierius nėra tas pats, kas variklio aušinimo sistema. Kondicionierius vėsina saloną šaltnešiu, o variklio aušinimo sistema kontroliuoja variklio temperatūrą naudodama aušinimo skystį. Tai du atskiri kontūrai.
Kaip patikrinti, ar veikia kondicionierius pačiam?
Jei norite sužinoti, kaip patikrinti, ar veikia kondicionierius, pirminę patikrą galima atlikti per maždaug 10 minučių. Ji nepakeičia profesionalios diagnostikos, tačiau padeda suprasti, ar sistema bent iš dalies atlieka savo funkciją.
- Užveskite automobilį ir įjunkite kondicionierių. Nustatykite vidutinį ventiliatoriaus greitį ir žemiausią arba artimą žemiausiai salono temperatūrą.
- Patikrinkite iš grotelių pučiamo oro temperatūrą. Po 2–3 minučių tinkamai veikianti sistema palankiomis sąlygomis iš centrinių grotelių gali pūsti maždaug 6–10 °C orą. Jei jis lieka beveik tokios pačios temperatūros kaip aplinkos oras, sistema greičiausiai neveikia tinkamai.
- Įsiklausykite į kompresoriaus darbą. Automobiliuose su mechanine kompresoriaus sankaba įjungus kondicionierių dažnai girdimas spragtelėjimas. Jei girdite cypimą, barškėjimą ar stiprų burzgimą, sistemos geriau ilgai nenaudoti.
- Patikrinkite kondensatoriaus ventiliatorių. Įjungus kondicionierių jis, priklausomai nuo automobilio konstrukcijos ir sistemos darbo režimo, turėtų įsijungti. Neveikiantis ventiliatorius gali paaiškinti situaciją, kai važiuojant kondicionierius vėsina, o sustojus – ne.
- Pažiūrėkite, ar susidaro kondensatas. Šiltu oru po maždaug 10 minučių veikimo po automobiliu gali pradėti lašėti vanduo. Jei vanduo vietoje to kaupiasi salone, tikėtina, kad užsikimšo kondensato drenažas.
Jeigu bent viename etape pastebite aiškų nukrypimą, sudėtingesnio gedimo geriau neieškoti keičiant detales atsitiktinai. Pirminė patikra padeda susiaurinti galimų priežasčių ratą, tačiau tikslų sistemos slėgį, freono kiekį ir elektronikos parametrus įvertina serviso įranga.
Ar galima papildyti kondicionierių pačiam?
Taip, kaip papildyti kondicionierių savarankiškai, nurodo įvairių DIY rinkinių gamintojai, tačiau toks sprendimas turi kelias svarbias rizikas. Profesionalus pildymas nėra vien freono įleidimas į sistemą – prieš tai atliekamas šaltnešio išsiurbimas, vakuumavimas ir sistemos būklės patikra.
Pirmoji rizika – drėgmė. DIY rinkinys sistemos nevakuumuoja, todėl joje likęs oras ir drėgmė gali skatinti koroziją bei bloginti sistemos darbą.
Antroji rizika – sandarinimo priedai. Kai kuriuose rinkiniuose esantys sandarinimo skysčiai tam tikromis sąlygomis gali sukietėti ir užteršti išsiplėtimo vožtuvą, vamzdelius ar kompresorių. Tokio gedimo remontas gali kainuoti gerokai daugiau nei dešimt profesionalių kondicionieriaus pildymų.
Trečioji rizika – netikslus šaltnešio kiekis. Nežinant, kiek freono sistemoje jau likę, ją galima perpildyti. Per didelis slėgis blogina kondicionieriaus darbą ir gali pažeisti kompresorių.
Ypač atsargiai reikėtų vertinti savarankišką darbą su R1234yf sistemomis, kurioms taikomi papildomi saugos reikalavimai. Dėl šių priežasčių savarankiškas papildymas gali atrodyti paprastas, tačiau jis neatstoja visapusiškos kondicionavimo sistemos priežiūros.
Kada ir kaip dažnai reikia pildyti kondicionierių?
Jei kyla klausimas, kada reikia pildyti kondicionierių, orientacinis intervalas yra kas 1–2 metus arba tuomet, kai pastebimai sumažėja vėsinimo galia. Tačiau labai greitas freono praradimas rodo ne priežiūros poreikį, o galimą sistemos nesandarumą.
Profesionalus kondicionieriaus pildymas paprastai trunka apie 30–60 minučių – tiek užtrunka ir profesionalus kondicionieriaus pildymas Kaune, autocentre „AUTO AKSTĖ“, kai atliekamas ne tik šaltnešio papildymas, bet ir vakuumavimas bei sistemos patikra.
Proceso metu iš sistemos pašalinamas likęs senas šaltnešis, sistema vakuumuojama, įvertinamas jos sandarumas ir pripildomas tikslus automobilio gamintojo numatytas freono kiekis. Kartu pagal poreikį papildoma kompresoriaus alyva.
Būtent tikslus kiekis yra svarbus. Kondicionierius veikia nustatytame slėgio diapazone, todėl tiek per mažas, tiek per didelis šaltnešio kiekis gali sumažinti sistemos efektyvumą.
Jei po pildymo kondicionierius vėl nustoja šaldyti per kelias savaites ar mėnesius, pakartotinai jo pildyti nepatikrinus sandarumo neverta. Tokia situacija jau rodo nuotėkį arba kitą gedimą, kurį reikia pašalinti.
Kodėl iš kondicionieriaus sklinda blogas kvapas?
Blogas kvapas iš kondicionieriaus dažniausiai atsiranda dėl garintuvo paviršiuje besikaupiančios drėgmės, nešvarumų, bakterijų ir pelėsio. Kvapą papildomai gali stiprinti laiku nepakeistas salono filtras.
Garintuvas darbo metu yra šaltas, todėl ant jo kondensuojasi oro drėgmė. Išjungus automobilį drėgnas paviršius lieka šiltoje ir tamsioje aplinkoje – tai palankios sąlygos mikroorganizmams daugintis. Dėl šios priežasties nemalonus kvapas įjungus kondicionierių dažnai stipriausias pirmosiomis veikimo minutėmis.
Kvapą padeda pašalinti garintuvo valymas, cheminė dezinfekcija arba ozonavimas. Profesionaliai atliekama kondicionieriaus dezinfekcija padeda išvalyti sistemą ir sumažinti nemalonaus kvapo priežastis, o salono filtro keitimas užtikrina geresnį oro srautą.
Tai svarbu ne vien dėl komforto. Užterštoje sistemoje cirkuliuojantis oras gali ypač erzinti jautrius, į alergijas linkusius žmones, todėl nuolatinio kvapo geriau nebandyti tik užmaskuoti kvapikliais.
Norint sumažinti problemos pasikartojimo tikimybę, kondicionierių galima išjungti likus 2–3 minutėms iki kelionės pabaigos, tačiau palikti veikiantį salono ventiliatorių. Taip garintuvas gauna galimybę pradžiūti, todėl jame lieka mažiau drėgmės.
Kada būtinas kondicionieriaus remontas servise?
Kondicionieriaus remontas dažniausiai būtinas keturiais atvejais: kai freonas dėl nuotėkio dingsta per trumpą laiką, kai neveikia arba neįprastus garsus skleidžia kompresorius, kai pažeistas kondensatorius arba kai sutrinka sistemos elektronika.
Jeigu neveikia kondicionierius dėl mechaninio gedimo, vien freono papildymas jo neatkurs. Ypač svarbu nedelsti, kai kompresorius pradeda skleisti neįprastus garsus. Dirbdamas su nepakankamu šaltnešio ir kartu cirkuliuojančios alyvos kiekiu jis gali greičiau dėvėtis.
Profesionalūs kondicionierių remonto darbai reikalingi, kai nustatomas nuotėkis, pažeidžiamas kondensatorius, kompresorius, vamzdeliai ar kiti kondicionavimo sistemos komponentai. Tokiu atveju svarbu pašalinti ne tik pasekmę, bet ir tikrąją freono praradimo ar neveikimo priežastį.
Kita gedimų grupė susijusi su elektronika. Slėgio daviklis, relė, saugiklis, ventiliatorius arba valdymo blokas gali neleisti sistemai įjungti kompresoriaus net tada, kai mechaniniai komponentai yra tvarkingi. Kai gedimo priežastis nėra aiški, pirmiausia atliekama kompiuterinė diagnostika, padedanti nustatyti, ar pakaks pildymo, ar reikės remonto.
Todėl nereikėtų spėlioti, ar kondicionierių pakaks papildyti, ar reikalingas remontas. Palaipsniui per kelerius metus susilpnėjęs vėsinimas dažniau siejamas su sumažėjusiu šaltnešio kiekiu, o greitas jo praradimas, triukšmas ar visiškas sistemos neveikimas – su gedimu.
Kaip prižiūrėti automobilio kondicionierių?
Tinkama automobilio kondicionieriaus priežiūra yra paremta keturiais pagrindiniais įpročiais: reguliariu sistemos naudojimu, salono filtro keitimu, kasmetine dezinfekcija ir vėsinimo efektyvumo patikra prieš šiltąjį sezoną.
- Įjunkite kondicionierių ir žiemą. Bent kartą per mėnesį sistemai naudinga padirbėti apie 10 minučių, jei oro temperatūra ir automobilio valdymo sistema leidžia įjungti kompresorių. Cirkuliuojanti alyva padeda sutepti kompresorių ir sandarinimo elementus.
- Keiskite salono filtrą. Orientacinis intervalas – kas 15 000 km arba kartą per metus. Važinėjant dulkėtoje aplinkoje ar intensyviai naudojant automobilį filtrą gali tekti keisti ir dažniau.
- Dezinfekuokite sistemą kartą per metus. Patogiausia tai atlikti pavasarį, prieš prasidedant aktyviausiam kondicionieriaus naudojimo sezonui. Jei nemalonus kvapas atsiranda anksčiau, laukti planinio termino nereikėtų.
- Prieš vasarą patikrinkite vėsinimo galią. Jei oras iš grotelių kasmet tampa vis šiltesnis, verta patikrinti freono kiekį ir sistemos sandarumą dar prieš prasidedant didžiausiems karščiams.
Reguliari priežiūra leidžia pastebėti nedidelį nuotėkį ar kitą gedimą anksčiau, kol jis dar nepaveikė brangesnių sistemos dalių. Kondicionieriaus būklę verta vertinti ne tik tada, kai salone jau karšta, bet ir kaip įprastos automobilio techninės priežiūros dalį.
Aiškus atsakymas, kodėl automobilio kondicionierius nešaldo
Kai automobilio kondicionierius nešaldo, priežastis gali būti tiek natūraliai sumažėjęs freono kiekis, tiek nuotėkis, kompresoriaus ar kito sistemos komponento gedimas. Palaipsniui per 1–2 metus susilpnėjusiam vėsinimui dažnai pakanka sistemos patikros ir pildymo, tačiau greitai dingstantis freonas, neįprasti garsai ar visiškas neveikimas jau rodo remonto poreikį.
„AUTO AKSTĖ“ – „Bosch Car Service“ autoservisas Kaune, turintis du padalinius Taikos pr. 139A ir Šiaurės pr. 8D-1. Čia atliekama kondicionavimo sistemos patikra, pildymas, dezinfekcija ir remontas, o atliktiems darbams suteikiama garantija. Svarbiausia, kad prieš pasirenkant sprendimą nustatoma tikroji gedimo priežastis – taip galima aiškiai suprasti, ar užtenka papildyti šaltnešį, ar reikalingas konkretaus mazgo remontas.
Reguliari kondicionieriaus priežiūra leidžia išvengti situacijos, kai problema pastebima tik pirmąją karštą vasaros dieną. Kuo anksčiau įvertinami silpnesnio vėsinimo, kvapo ar neįprasto garso signalai, tuo didesnė tikimybė problemą išspręsti paprasčiau ir apsaugoti svarbiausius kondicionavimo sistemos komponentus.
DUK apie automobilio kondicionierių
Ar galima naudoti kondicionierių žiemą?
Taip. Kondicionierius padeda sausinti salono orą ir greičiau pašalinti langų rasojimą. Be to, sistemos naudojimas padeda cirkuliuoti kompresoriaus alyvai. Esant labai žemai temperatūrai automobilio elektronika gali neleisti kompresoriui įsijungti – tai nėra gedimas.
Ar normalu, kad po automobiliu laša vanduo?
Taip. Veikiant kondicionieriui ant garintuvo kondensuojasi drėgmė, kuri drenažo vamzdeliu nuteka po automobiliu, dažniausiai keleivio pusėje. Tačiau vanduo automobilio salone po prietaisų skydeliu gali rodyti užsikimšusį drenažą.
Kuo kondicionierius skiriasi nuo klimato kontrolės?
Kondicionieriaus veikimą vairuotojas reguliuoja rankiniu būdu, o klimato kontrolė automatiškai palaiko pasirinktą salono temperatūrą, valdydama vėsinimą, šildymą ir oro srautą. Pats šaldymo kontūras veikia tuo pačiu principu, todėl jo priežiūra ir gedimai iš esmės nesiskiria.
Kuo kondicionierius skiriasi nuo variklio aušinimo sistemos?
Kondicionierius šaltnešiu vėsina automobilio saloną, o variklio aušinimo sistema aušinimo skysčiu kontroliuoja variklio temperatūrą. Tai du atskiri kontūrai, nors kondicionieriaus kondensatorius paprastai montuojamas šalia variklio aušinimo radiatoriaus.
